Oras lydosi,
Išnešdamas kiekvieną
Sveiko proto likutį.
Pajusk, brolau,
Kaip laša Tikėjimas,
Begalybės praradimuose.
Sielos be dievo, bedievės
Maro apsėstos šaukiasi karo.
Supuvęs gerumas
Jų sudėvėtų tikėjimų nebeišgelbės.
Tai lyg liga, visuotinis sudūlėjimas.
Gryčios užpustytos dulkėm,
Suskilę ąsočiai be ąsų
Ir tekantis pienių medus
Iš užakusių upelių
Nebeatgaivins
Laiko sušaudytos tiesos.
Pajuskim
Mechanizuotų judesių tikėjime
Panosy prasikalusią gyvybę,
Subrandintą po asfalto sluoksniu.
songo
2008-06-19 14:34:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-02-16 14:57:09
ironiška pabaiga. gera.. :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-19 19:17:49
Gryčios užpustytos dulkėm,
Suskilę ąsočiai be ąsų
Ir tekantis pienių medus
Iš užakusių upelių
Nebeatgaivins
Laiko sušaudytos tiesos.
...labai puikiai...skaudi tiesa kalba...
Anonimas
Sukurta: 2008-06-19 17:25:06
Labai geras darbas, su gilia potekste ir mintimi. Į mėg. Be to, iš pat pradžių pagalvojau, kad skaitysiu giedrex26 kūrinį, bet iš kart supratau, kad ne tas stilius, žiūriu Songo. :)
Vartotojas (-a): songo
Sukurta: 2008-06-19 14:48:17
Naudingas komentaras, ačiū už jį :}
Anonimas
Sukurta: 2008-06-19 14:40:58
Toks nūdieniškų aktualijų pilnas, bet man atrodo, kad eilius yra iki galo dar neišjaustas - vietomis kažko trūksta, vietomis - per daug. Pritrūkau gal ir subtilumo ir kitokio žodžių žaismo, čia toks, lyg stebėtum mechaninį laikrodžio vidų - viską matai, bet to kas svarbiausia - valndų - ne...