Žalioj žolėj sėdėjom mes,
Ir glostėm pienes šilkines...
Stebėjom, lietų, dangų,
Saulės išraižytą...

O tądien lijo ramumu –
Širdy taip gera ir šviesu...
Kad noris juoktis ir
Visiems meilę dalinti...

Atnešiu džiaugsmo dovanų,
Atnešiu meilės ir draugų,
Atnešiu saulės spindulėlį tau mažytį...

Sėdėsim dviese tarp žolių,
Stebėsime šokius žiogų,
Stebėsim tol, kol saulės jau nebematysim...

Naktis atėjo, taip tamsu,
Kad nematyti jau žiogų,
Kad nematyti nei lašų
Šventos ramybės.

Staiga pakylu, sustingstu,
Norėčiau dingti tarp žiedų,
Tokių žiedų, kur nepražydę,
bet nuvyto.
Tokių žiedų, kur nepražydę,
bet nuvyto.
Tokių žiedų, kur nepražydę,
bet nuvyto...