Išeina Motinos, dalinę šilumą širdies,
Jautrios ir didelės širdies be grimo.
Jos meldėsi už nuodėmes vaikų, kaltes,
Aukščiausiojo maldavo atleidimo.

Išeina, duonos trupiniu palesinę paukščius,
Išeina Jos pavargę ir pražilę.
Užžels be jų takai ir šuliniai išdžius...
Išeina Motinos į Tylą.

Išeina Motinos, gėles auginę ir vaikus,
Pasauliui dovanoję meilę, šviesą.
Surinkę angelai visus vaivorykščių lankus
Takelį Motinoms į dangų tiesia.