Negaliu
Būt kitoks,
Nors
Kitoks
Jau esu.
Taip toli
Nuo ugnies
Nuo vandens
Ir balsų,
Kurie
Veda tolyn
Ir sugrįžta laiku.
Taip toli
Nuo tėvų
Ir tiek pat
Nuo vaikų,
Kad sugrįžt,
Kad išeit negaliu,
Nors esu
Ligi šiol
Taip arti
Zarasų.
Jausmas toks pat... tik aš jau tuoj būsiu ten (ne toli ir ne arti, o ten - visom prasmėm)... O kad "tuoj" neprailgtų jamam šitas eiles į dūšią ir į savo mėgstamiausius. Ačiū.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-06-17 20:08:30
Man per silpni ti žodžiai kad po du būdami išpildytų eilutę prasmingai ir stipriai.
Vartotojas (-a): plunksna
Sukurta: 2008-06-17 18:25:23
Jaučiama autobiografiškumo :]
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2008-06-17 18:24:05
Negaliu
Būt kitoks,
Nors
Kitoks
Jau esu
Patiko ši mintis.
Anonimas
Sukurta: 2008-06-17 18:14:35
Žavus.
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-06-17 13:51:51
Kiek erzina vertikalaus skaitymo forma, bet išsakyta mintis aiški ir koncentruota. Geras darbas.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-06-17 13:03:36
"kad sugrįžt, kad išeit negaliu"...:)) ir ne tik. "kurie veda tolyn ir sugrįžta lauku"- nuostabiai erdvi, virpanti, šiek tiek melancholiška potekstė.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-06-17 12:18:55
Jausmas toks pat... tik aš jau tuoj būsiu ten (ne toli ir ne arti, o ten - visom prasmėm)... O kad "tuoj" neprailgtų jamam šitas eiles į dūšią ir į savo mėgstamiausius. Ačiū.