Miega. Ant vokų galima tapyti Monos Lizos atvaizdus. O gal tik šešėlius - ne dailininkas aš. Tik mėgstu ragauti miegančius. Giliai, pūkuotuose debesų pataluose įsiraususius ir negirdinčius net pelių krebždėjimo. Juk čia ir slypi žmonių kvailybė. Tinginystės medus. Nerūpestingumas. Dėkoju tokiems už bilietą į skaisčiai žaižaruojančius Babilono sodus.

Mano moteris, kitų praminta Kartuole, buvo angelas. Nors dažnai miegodavo. Leisdavo man suarti tėvų žemes ar pakeisti seną devintuką nauja silkine audi, kai pati tik basomis kojomis pasaulį mėgino užkariauti. Štai kodėl jos sijonas man atrodė labiausiai primenantis Merilyn Monroe. Iš kitų plevėsuojančių sijonų. Nesakau, kad M. M. buvo kvaila. Ne, kalbu apie moters grožį. Grožio sampratą, kurią kartais vyrai mėgsta aptarti prie alaus bokalo. Biržietiško ir karštos žirnienės su spirgučiais. Dar pasigiria - šiąnakt miegosiu balkone, venk pūkšinčio ežiuko. Gerai, kad aš kiek kitoks. Aš mintu tokių Stalonių ar Švarcnegerių, Taisonų ir kt. sapnais.

Milda. Lietuviška deivė. Mano bendradarbė, firmos skrajučių žiedlapiais nuklojanti senamiesčio gatves. Gal kuri nukris ant rankos ir užmigdys... Tuomet gersim šampaną. Burbuliukai primins muilo burbulus. Pūsdavau daug vaikystėje. Kartu su Kartuole. Tėvai šienaudavo, o mes prisišokinėję basomis ant duriančių šiaudų kaugės, sutūpdavom:
- Žiūrėk koks didelis ir margas!
- Tuoj sprogs.
- Tu tokio neišpūti.
- Na ir kas. Užtat mano gražesni...
Ir kiškis įsiskeldavo lūpą dėl susprogdintų tyčia muilo burbulų.
Dabar jau ne kiškiai, o triušiai tikri skeltalūpiai. Tikra gera banda. Ir dar miegaliai.


Milda užplikė kavą. Indijos gongas nuaidėjo šachmatų eliziejaus laukais.
- Jūsų ėjimas - akiniai mezgė voratinklį. "Žinot, yra vorų, kurių patelės po sueities suėda patinėlius " - pagalvojau.
- Šachas.
- Gudrus sprendimas.
Ilgos kojos gerve išsistiebė prie stalo.
- Kava. Pageidausit dar ko nors?
- Ne, ačiū. O jūs?
- Dėkui, Mildele.
Pajutau Z. Froido gyvenimo varo jėgą kažkur kelnių palmėse. Žinau, pikta kaip širšė išlėks... į gatvę. Suskaičiuos keturračius gyvenvėžius ir grįš - lyg niekur nieko - aukštakulniškai basa prie darbo stalo. Vieną dieną, iškels antrą bylą Lietuvoje už seksualinį priekabiavimą. Tik baigtis vargu ar bus priešinga.

- MMm.
- Kas yra?
- Aš išeinu iš darbo.
Pasijutau miegants ant paties karaliaus Lyro plikės centro. Vasaros saulės kepinamas blynas. Milda pasigardžiuodama mane suvalgė be jokios uogienės.