- Mamyte, ar eisi šį vakarą kur nors su tėčiu?
- Eisime į jo bendradarbio gimtadienį.
- O ką jam dovanosit?
- Gėlių ir prie jų įdėsime vokelį su pinigais.
- O kiek jam dovanosit pinigų?
- Nežinau, galėsi paklausti tėčio, kai grįš namo, - mama atsisėdo kitame stalo gale. Aš vis neatlyžau ir klausinėjau.
- Tai šiandien eisiu pas Tomą?
- Taip, pas Tomą. Ar tau ten patinka?
- Aha. Jis sugalvoja visokiausių žaidimų.
- O tu gerai sutari su Linu ir Roku?
- Aha. Mes visi kartu žaidžiame, tik Linas ne visuomet.
- Kodėl Linas nežaidžia kartu?
- Nes jis dar mažas.
- Gabyte, ir tu maža, tad kodėl žaidi?
- Aš Gabija. Tomas sakė, kad aš jau didelė, nes greit eisiu į mokyklą.
- Gerai, gerai, - mama nusišypsojo, - mažiau čiauškėk ir valgyk kas po nosimi.
- Gerai, gerai, - atkartojau mamą kvailai vaipydamasi.

           Netrukus atėjo vakaras. Tėtis su mama gražiai išsipuošė ir nuvedė mane pas kaimyną Tomą bei jo vaikus. Žmonos jis neturėjo. Nežinau kodėl taip buvo, bet mama minėjo, kad jai nutiko kažkas blogo.

- Labas vakaras, Tomai. Gal galėtum šį vakarą priglausti Gabiją? Mes turime išeiti.
- Žinoma, negi aš tau kada nors atsakiau?
- Na ne, - mama nusišypsojo, - aš labai tau dėkinga.
- Labas, Tomai, - sušukau sprausdama nosį į vidų pro tarpdurį.
- Sveika, pasiruošusi nuotykiams?
- Kaip visada, - nuraudau, bet šypsojausi.
- Iki, Gabyte. Pasiimsime tave ryte, - mama nusileido laiptais žemyn ir  įsėdo į mašiną, kur laukė tėtis.

           Įėjau į Tomo butą, pasisveikinau su berniukais. Jie žiūrėjo televiziją. Įsitaisiau minkštame krėsle ir įsistebeilijau į televizorių. Tomas paklausė ar aš ištroškusi. Palinksėjau. Atnešė stiklinę putojančio gėrimo. Kaipmat išgėriau. Tuomet Tomas pastatė ant stalo visą butelį, kad galėčiau įsipilti kiek geidžianti. Jis visada pirkdavo tą patį gėrimą, tik skirtingų skonių. Šį kartą jaučiu citrinas. Tomas visada sako, kad tai bučinių gėrimas, nes ant jo parašyta „Kiss“  ir kai išgersime visą flakoną reikės bučiuotis. Jo lūpos tokios švelnios ir glotnios, jis taip skaniai kvepia, mane apkabina. Rokas nemoka bučiuotis. Jis visada kiša savo liežuvį man gilyn į burną. Tai jis daro grubiai. Tomas sako, kad man reikia bučiuotis su Roku, kad jis galėtų išmokti tai gerai daryti. Su Linu aš nesibučiuoju, nes jis per mažas. Tėvelis jį anksti paguldo miegoti.

           Tomui patinka, kai aš jį vadinu tėveliu vaidinant šuniukus. Tai aš turiu daryti garsiai. Kartais aš loju, kiauksiu kaip šunytis, net tėvelio neprašoma. Man taip natūraliai gaunasi.

           Tomas mėgsta apsimesti tigru. Jis riaumoja ir sėlina prie manęs. Aš esu jo grobis, tad paklūstu jam. Dėl to jis turi teisę daryti su manim ką nori. Kartais jam nupiešiu nuo panosės iki ausų ūsus, bet jis panašesnis į kačiuką. Tada man labai juokinga, kai kačiukas riaumoja kaip tigras. Tėvelis retkarčiais taip pat sukikena. Tikriausiai jam pasidaro juokinga dėl to, kad aš kvatoju, nes jis juk nemato kaip pats atrodo.

           Tomas atsisėdo į krėslą šalia manęs. Aš jam įsitaisiau ant kelių. Jis man pradėjo glostyti plaukus. Man taip gera, jo glotnūs pirštai žaidžia mano garbanomis. Jaučiuosi lyg apimta transo. Netikėtai užsnūdau.

           Prabudau ryte gulėdama lovoje. Tikriausiai Tomas čia mane atnešė. Buvau tik su apatiniais. Apsirengiau ir nuėjau į virtuvę, kur gėrė kavą tėvelis. Atsisėdau šalia ant kėdės.

- Vakar anksti užmigai, nespėjome pažaisti, - nurijęs gurkšnį kavos tarė Tomas.
- Aha, netikėtai užsnūdau. Man buvo taip gera, - nusišypsojau ir nudelbiau žvilgsnį į stalą.
- Tiek jau to, kitą kartą. O tu nepamiršai mūsų susitarimo?
- Ne, juk tu kiekvieną kartą jį primeni prieš man išeinant.
- Gerai, tad neprasitarsi tėvams apie mūsų žaidimus. Juk tau patinka žaisti?
- Patinka, - plačiai išsišiepiau.
- O žinai kas bus, jei prasitarsi?, - pažvelgė  į mane klausiančiu žvilgsniu.
- Mes nebegalėsime susitikti.
- Puiku, kad nepamiršai. Juk sakiau, kad tu didelė mergaitė, - pamerkė man akį.

           Netrukus suskambo durų skambutis. Parsivesti manęs namo atėjo mama.

           Dar apie mėnesį neretą vakarą praleisdavau pas Tomą, bet tada gretimoje laiptinėje mano močiutė išsinuomavo butą. Mama tuo labai džiaugėsi, sakė, kad nebereikės manęs užkrauti Tomui. Tai man visai nesuteikė džiaugsmo. Su močiute nebūdavo linksma ir gera.

           Man susitikus su Tomu laiptinėje ar kieme jis visada pamerkdavo akį, bet neprieidavo pasikalbėti. Nesupratau kodėl jis taip elgėsi. Bėgant laikui susitikus tik nusišypsodavo, o vėliau net nebekreipdavo dėmesio. Viduje kirbėdavo noras, kad jis mane užkalbintų, bet nebegalėjau prisiminti viso to priežasties. Ilgainiui net pamiršau apie mūsų kartu praleistus vakarus. Negalėjau suprasti, kodėl  norėjau būti pastebėta, kodėl jam vis simpatizuodavau, nors jis buvo suaugęs vyras, dviejų vaikų tėvas, o aš - studentė. Galiausiai jam jausmai išblėso, nes jo nebemačiau. Jis išsikraustė.