Pro grotuotą langą
Matau medžius.
Pro atvertą grotuotą langą
Girdžiu paukščius.
Bet aš neišeisiu
Kur žaliuoja medžiai.
Bet ant mano delnų
Nenutūps paukščiai.
Mano žvaigždė nevieniša.
Nors ir liūdna,
Bet man gera,
Nes turiu poeziją.
Ir nesvarbu,
Kad aplink ją šešėliai sutemose.
Tikiu –
Išauš aušra ir šiose pievose.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-06-12 16:28:39
liūdnas, vienišas ir įspraustas į rėmus...pagavau? :)
Anonimas
Sukurta: 2008-06-12 15:08:33
dviprasmiškas, nesupratau ar čia realios grotos, ar vidinės,
skausmingas vidinis išgyvenimas bet kokiu atveju, ilgesys
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-12 14:44:14
Bet man gera,
Nes turiu poeziją.
... viltingai...
Anonimas
Sukurta: 2008-06-12 13:59:24
Lėtai, pusbalsiu skaičiau- pasinėriau. Nuostabi mintis ir visas darbas.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-06-12 13:41:43
... lai laisvai... tikėk, o kitkas tikrai ne taip svarbu...
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-06-12 09:28:11
kuo tvirtai tiki
tą rytoj turi
:) tikėk ir lauk :)