Aš visada tavęs ilgėsiuos,
Visur matysiu tik tave –
Ar baltą nuometą sau dėsiuos,
Ar bursiu laimę ramune.

Nemoku aš ramiai kvėpuoti,
Kol nenuščiūvu prie tavęs...
Atimti laisvę moki tu, bet moki duoti
Taip pat, kaip įgyvendint svajones.

Nenoriu nieko reikalauti,
Kaip negaliu ir paprašyt.
Galiu tik troškimus praaugti.
Ir noriu vis naujai pražyst,

Kad nepabostų tau tos mano akys,
O mano rankų geistų tavo siela vis.
Tebūna tai lyg vynas, o gal ryžių sakė,
Kad gertum, kad ragautum, kad norėtum vis...

Kad mano balsas tau vaidentųs,
Kad mano kūną nenustotum liest...
Kad niekada mūs lūpos nepataptų šaltos,
Kad nereikėtų liūdesio nuo mūs veidų nukrėst...

Tad tieskime rankas į vienas kitą,
Prigluskime pečiais, suaukime širdim.
Tegul taip nieks nesužinos, ar tai bus išmanyta,
Ar tai bus išgyventa tavo-mano savastim...