Šiandien nenoriu. Ko? Nieko. Nenoriu absoliučiai nieko.
O taip, žinau, kad jei tai pastebės tėvai... Vėl išgrūs gydytis. Jiems nusibodo.
Labai noriu pasikeisti, bet negaliu.
Žinau, man visi padeda, bet vistiek negaliu. Kodėl?
Nes atmintyje stovi taip ilgai slėptas vaizdas...:

Dar atsimenu, tądien lijo. Buvo gal lapkritas, gal dar tik spalis, bet oras buvo pakankamai bjaurus. Ilgai dirbau lauke - reikėjo ir lapus nugrėbti, ir apžiūrėti daržus, ir gyvulius pašerti... Aš nesipriešinau darbams.
Grįžusi, po visų darbų, labai vėlai vakare sėdau daryti namų darbų. Mano stalas kaip visad buvo nukrautas įvairiais niekniekiais - mėtėsi "senovinė" metalinė dildė, skaitomos ar jau perskaitytos knygos, vadovėliai, įvairios nuotraukos ir krūva kitų nereikalingų daiktų.
Viską nustūmiau į šalis ir ėmiau rašyti. Atėjo mama. Aprėkė. Kaip visad, tėtis atskubėjo žiūrėti kas vyksta. O vyko štai kas - mama šaukė, kad mano kambaryje betvarkė. Kad esu nevaleika, namų darbus darau taip vėlai... Aš šaukiau, kad nieko nespėju - ir muzikos mokykla, ir gimnazija, dar darbų begalė - tai kada laiko man lieka?
Čiupau nuo stalo kas puolė. Vadovėlius, sąsiuvinius, penalą, dar ir dildė pakliuvo netyčia delnan, bet iš pykčio net nepagalvojau jos padėti. Užsirakinau vonioje.
Iš pradžių dar bandžiau ką nors rašyti, bet ašaros per daug veržėsi lauk. Atsukau čiaupą ir laukiau, kol į vonią pribėgs vandens.
Nusirengiau ir atsiguliau. Bandžiau negirdėti dar vieno tėvų ginčo. Bandžiau atsijungti nuo šio pasaulio, pamedituoti - bet vėlgi, nevykęs bandymas.
Ašaros žliaugte žliaugė. Ėmiau kūkčioti, nenorėjau nieko. Atsiminiau kažką tragiško, kažkokią istoriją apie savižudę, kuri susipjaustė rankas.
O taip. Pasičiupau tą senieną ir persirėžiau venas. Tai buvo pats pirmas kartas.

Ne, nedarau dabar to, jei jums įdomu. Kažkaip savo gyvenimą stengiuosi bet kokioje situacijoje laikyti gražiu. Bet šiandien...
Šiandien, nors ir muzikos mokyklos išleistuvėse buvau, diplomą gavau, bet...
Bet vistiek - gyvenimas atrodo toks niūrus ir bevertis, jis atrodo toks tuščias, kad net "viltinga filosofija" (Iš komentaro, po prieš tai buvusiu kūriniu) nebepadeda...