Staiga prašvito vakare
Kažkur viduj yra šviesa
Šviesoj žolė žalia
Drėgmėj rūdyja rogės
Kai aš einu, velku roges
Žalia žolė šlifuoja jas
Dabar aš neverkiu
Aš ašaras praryju
Aš dar galiu, einu pirmyn
Atgal buvau, ir man gana
Atgal žiūrėti gali plikės ir pakaušiai
Šviesa yra, aš rasiu ją
Aš melavau, atleiskit man
Daugiau neleisiu savo sąžinei įkaušti
Staiga prašvito vakare
Kažkur viduj yra šviesa
Šviesoj žolė žalia
Drėgmėj rūdyja rogės
Kai aš einu, velku roges
Žalia žolė šlifuoja jas
Dabar aš neverkiu
Aš ašaras praryju
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-06-09 10:04:34
Daugiau neleisiu savo sąžinei įkaušti... Gaila, kad neleisit. Taip gali eilės sunykt... Daugybė „aš“ man trukdo. Neblogai šiaip
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-07 20:05:16
Dabar aš neverkiu
Aš ašaras praryju
...patiko labai...graži daina...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-06-07 13:33:08
ir mintis ir pavadinimas tiesiog patiko, o ar patiks Pagulbiui- pamatysim
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-06-07 09:49:23
gera mintis , ir labai intriguojantis pavadinimas / tik sėkmės ieškoti literatūrinės formos/ :)