Atverk širdį kupiną jausmų sudužusių akių,
Įsileisk tikėjimą skaudų kaip žiedo plyšimas.

Viską daryk, kad jaustumei skonį geresnį, kvapą malonesnį, spalvas ryškesnes...

Pasiimk viską, ką davei man... Nebereikia ir nebenoriu daugiau žaisti slėpynių...

Viskas juk vistiek... Pasibaigs, o aš tavęs neberasiu ir nebeieškosiu..

Dabar žaisime kitą žaidimą, kuris vadinasi - gyvenimas.