*******
Kalnų sparnus kur žvaigždės žalios geria,
Kur išteka ledinės melsvos uolos
Į skardžio šypseną sutemusią negerą,
Paskendusią slėpingų vingių toliuos--

Kur akmenys šalti daugiau už brolį,
Daugiau už plieno narvą ir betoną,
Kur ožiaragis begalybės šuoly
Gyvybės baltą tiltą stato ploną

Iš saulės spindulėlio nišoj mažo,
Iš karšto savo kraujo vieno lašo,
Iš šviesiai mėlyno upelio dažo--
Kur vėjas savo tylų skausmą tašo

Tai marmure baltam, tai vėl granite,
Tai gęstatančioj simfonijoje akmenų--
Rudoną saulės žiedą geismo rytą
Kalnuos išvydau ir tave... menu

Akimirksniu, kai susijungė skardžių vėjai,
O man kalbėjo jau kalnai kažką--
Bet tu lyg baltas angelas stovėjai
Ir slystančias uolas laikei ranka--

Jaučiau, kai žvaigždėje suvirpo mano koja,
Kai saulė pasislinko danguje,
Kai baugiai akmenys tavo širdy rasoja--
O virš kalnų nežemiška gija--

Kalnų sparnus kur žvaigždės baltos geria,
Kur išteka ledinės melsvos uolos...