Sviestas

kliku-klaku
kliku-klaku
sviestmušėj
grietinę plaka

šeimininkė
pirkioj pluša
iš grietinės
sviestą muša

kliku-klaku
sviestas jau
susimušė
pagaliau

pasukos jau atsiskyrė
į puodynę jas supylė
sviesto gumulą ištraukė
vandenėlis šaltas laukė

sviestą plauna
druska sūdo
kad ilgiau
šviežesnis būtų

gelsvas šviečia
tarytum saulė
ir skaniausias
jis pasauly

juoda duona
šviežias sviestas
tirpsta burnoje
skanėstas

jeigu dar uždėsi sūrį
nusikąst gali liežuvį
-----------------------------------------

Pokario metais sviestą mušdavo dauguma kaimo gyventojų.
Jį naudodavo ne tik savo poreikiams, bet ir parduodavo turguje.
By Zenas

2008-05-31 00:14:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2008-05-31 12:32:42

Eiliavimo technika vietomis taisytina, kaip jau pastebėjo Goda. O šiaip smagus, gražus etnografinis eiliukas, galintis pradžiuginti ne tik vaikučius, bet ir sentimentalius senukus, tarp kurių ir aš esmu... :)
P.S. Mielieji miestiečiai, kodėl Jūs galvojate, kad sviestą "muštaukoj" mušė tik pokariu? Šis būdas dar ir dabar egzistuoja, tik, žinoma, jau nėra plačiai paplitęs. O mes su žmona, pirkdami iš vienos labai doros valstietės pieną, nenorėdami vartoti labai riebaus, "nugriebiame" grietinę, surinkę jos apie litrą, žiūrėdami TV žiemos vakarais, susimušame sviestą stiklainyje. Vasarą to nedarome, nes šviežia skani grietinė labai tinka žalioms salotoms. Taigi, tas smagus "kliku - klaku" dar skardena kai kuriose šeimose.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-05-31 12:20:24

kliku-klaku
kliku-klaku

...tikrai taip dainuodavo mušamas sviestas...dar vienas senųjų gerųjų namų istorijos perliukas...ačiū...

Anonimas

Sukurta: 2008-05-31 10:02:51

Žodžiai: sviestas jau susimušė.Nelabai rimuojasi.O šiaip neblogas eilėraštis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-05-31 08:26:42

"kliku-klaku
kliku-klaku..." taip gyvai ataidintys prisiminimai...
Aprašomojo pobūdžio savitas įprasminimas iš senovinio kaimo kasdienybės...

Jei jau rimuoti, manau, reikėtų laikytis jo vientisumo, kaip ir ritmo. Kitaip, būtų galima pateikti tai proza, prasmės neprarastų.