Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Mone(t) paveikslui.
*******
O Kunigaikšti paslaptingas,
Tai tavo mantijos žaibai
Vilnija jūra... Baltas ringas
Apsnigusių bangų labai
Baltų akacijų šešėliais,
Lelijų šnabždesiu giliu,
Dangaus auksiniais lopinėliais,
Giesme pražydusių gėlių--
Boluoja žiedlapių koranai,
Nirvana švyti už ribos--
O virš bangų paklydę panai
Dūdelėmis be paliovos
Svajingai groja... Krinta, krinta
Išbalę bangos už bangų--
Nuglosto melsvą labirintą
Nematomų dangaus sargų--
Ir virpa begalybės vėjas
Žieduos akacijų baltų--
Prie jūros meile pražydėjęs,
Bangų man groji himną tu--
O Kunigaikšti paslaptingas,
Tai tavo mantijos žaibai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-05-31 09:10:09
Begalinė, nuostabiai poetiškai ištapyta jūros didybė... apglėbianti savo paslaptinga galia, keliančia savitą pagarbą; galia, už kurią net norisi dėkoti...
Labai gražiom metaforom tas bangų dužimas perteiktas.
Anonimas
Sukurta: 2008-05-30 22:09:54
Vaizdingai ir giliai perteiktas bangų kilnumas, gamtos didingumas.
Labai turtingas kūrinys.....
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-30 15:58:32
Žodis Kunigaikštis mano poetikos vizijose seniai vartojamas...su nūdiena nieko bendro neturintis...