Sapnuos dažnai praėję įvykiai neįprastai kartojas.
Net mirusieji kartais it vaiduokliai stojas
Visu ūgiu ir šypsosi artėdami jauni ir gražūs...
Karuos sudužę žėri vėl senų meistrų vitražai.
Pražysta gėlės, nuvytusios prieš daugelį kartų,
Likimo amžiams išskirti jas skina vėl kartu...
Išdžiūvusiom vagom vėl upeliūkščiai smagūs teka.
Ką tik už miško nusileidus vėlei skaisti saulė teka.
Vėl šniokščia lietūs, seniai  seniai gimtinėje praūžę,
Ir ošia kaip kadais jau iškirsta plynai giružė...
Su meile žvilgčioja į mus pro debesį senoliai ir tėvai,
Krikščioniškon bažnyčion užsuka senieji protėvių dievai...
----------------------------------------------------------------------
Sapnai sapneliai... Iš kur visa tai imas?
Kur čia vaizduotė? Nuojauta? Kur patyrimas?