Rugiai

Mėnuo rugpjūčio
kaimo vyriokai
ruošiasi pjūčiai
rugiai sunoko

dalgiai iškalti
skamba kaip varpas
ašmenys švyti
užvirė darbas

vyrai į eilę
išsirikiavo
rugelį kirto
dalgiais mojavo

pradalgėn guldė
švelniai rugelį
o moteraitės
rišo pėdelius

pėdus surišę
į gubas statė
į jaują* vežė
kūreno pečių

šiluma pečiaus
džiovino varpas
o kai išdžiūvo
vėl naujas darbas

rugelio pėdai
ant aslos gulė
su spragilėliais
vyrai juos kūlė

šiaudus surinko
pelus atskyrė
o rugio grūdus
aruodan pylė

aruodas pilnas
džiugina mus
bus mums duonelės
visus metus

---------------------------------------------
iš senelio pasakojimo apie
rugių derliaus dorojimą
XXa. trečiame dešimtmetyje
Žagarės valsčiaus Juodeikių kaime

*Jauja-kluonas su kūrenama javų džiovykla
By Zenas

2008-05-24 18:31:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-05-24 23:30:50

pradalgėn guldė
švelniai rugelį
o moteraitės
rišo pėdelius
...gražiai skamba rugelio kelionė iki grūdo, paruošto duonutei... dabar jau viskas sumodernėjo, tai šis kūrinys ypač brangus...

Anonimas

Sukurta: 2008-05-24 23:10:37

Savitas paprastumas jausmų išraiškoje.

Anonimas

Sukurta: 2008-05-24 18:43:19

IšdžiŪvo. Et, ilgas rugio kelias. Per ugnį ir vandenį iki mūsų stalo duonelės pavidalu.