Mėnuo rugpjūčio
kaimo vyriokai
ruošiasi pjūčiai
rugiai sunoko
dalgiai iškalti
skamba kaip varpas
ašmenys švyti
užvirė darbas
vyrai į eilę
išsirikiavo
rugelį kirto
dalgiais mojavo
pradalgėn guldė
švelniai rugelį
o moteraitės
rišo pėdelius
pėdus surišę
į gubas statė
į jaują* vežė
kūreno pečių
šiluma pečiaus
džiovino varpas
o kai išdžiūvo
vėl naujas darbas
rugelio pėdai
ant aslos gulė
su spragilėliais
vyrai juos kūlė
šiaudus surinko
pelus atskyrė
o rugio grūdus
aruodan pylė
aruodas pilnas
džiugina mus
bus mums duonelės
visus metus
---------------------------------------------
iš senelio pasakojimo apie
rugių derliaus dorojimą
XXa. trečiame dešimtmetyje
Žagarės valsčiaus Juodeikių kaime
*Jauja-kluonas su kūrenama javų džiovykla
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-24 23:30:50
pradalgėn guldė
švelniai rugelį
o moteraitės
rišo pėdelius
...gražiai skamba rugelio kelionė iki grūdo, paruošto duonutei... dabar jau viskas sumodernėjo, tai šis kūrinys ypač brangus...
Anonimas
Sukurta: 2008-05-24 23:10:37
Savitas paprastumas jausmų išraiškoje.
Anonimas
Sukurta: 2008-05-24 18:43:19
IšdžiŪvo. Et, ilgas rugio kelias. Per ugnį ir vandenį iki mūsų stalo duonelės pavidalu.