Nenorėjau pasent nemylėjus,
Gal todėl šitaip meilę vaikiaus.
Ją pažint man be galo norėjos,
Troškau dust nuo jos glėbio stipraus.
Aš ieškojau aistros nepatirtos,
Ne kituos jos ieškojau – SAVY...
Dalinau savo jausmą beturčiams,
Vis maniau jo dar daug beturįs.
Bėgo žiemos, pavasariai lėkė...
Kai jaunystė paklydo laukuos,
Mano meilė išalkus, randuota
Grįžo senstančią širdį paguost.