Ašaros šaltos

Ar gaivios ašaros šaltos,
kai skauda skausmui nesant,
kai apima pyktis beprasmis,
nors pykti nebūna dėl ko?

Mintys nutyla, kai skauda,
kai be vietos blaškais nežinioj
tavo ašaros lieka bejausmės
brėkštančio ryto tyloj...
netektis

2008-05-23 19:01:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-05-23 20:21:17

Jausmai; perkeliu. Matau tik asmeniui naudingą paraudojimą.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-05-23 19:57:27

Per daug man tų "skauda". Sunku skaityti ir priimti kūrinio esmę. Matau, ką nori Autorius išreikšti, gan įdomiai žvelgiama I posmelyje. Nėra jis idealus, tačiau- neerzinantis. O va II- pritrūko to "parako"... tiesiog paskubėta išmesti, nesusimąsčius apie tekstinį veiksmą. Taigi, įsiklausyti, nesikartoti... Nereikia reiškiamo dalyko eiliuje taip stipriai stengtis pabrėžti, nebelika skatytojui erdvės fantazijai, jausmui, spalvai... ir tai verčia nuobodžiauti. Eilius turi turėti savo paslaptį, mintis turi būti ne per tiesmukiška. Tai mano labai geranoriška nuomonė.

Anonimas

Sukurta: 2008-05-23 19:42:12

gaivios ir šaltos? kažkaip nesusiveda logika šiame kūriny.
be to ar 'nešant' ar 'neesant'?

Anonimas

Sukurta: 2008-05-23 19:28:10

Perteikiami jausmai gan skaudūs. Gražu. Atmink, kad gražu ne tik tai, kas spalvinga, bet ir tai, kas taip artima žmogaus sielai.