Buvai tu jaunutė mergaitė
o aš strasdanotas berniukas
soduose vyšnios žydėjo
žydėjimas galvą apsuko
bet vyšnios nežydi be galo
jų žiedlapius šalnos pakanda
ir meilė be atsako miršta
ar kitą objektą suranda
pavasarį vasara keitė
anksti tuomet vyšnios sunoko
pirmieji kerai išsisklaidė
mergaitė vestuves atšoko
žagarvyšnių uogos sunokę
visus tarsi meilė svaigina
ne kožnam ragauti lemta
žagarvyšnių vyno rubiną
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-05-20 16:46:02
Buvai tu jaunutė mergaitė,
o aš strasdanotas berniukas...
Ūsiūkai vos vos užsiraitę,
bet kietas... kalnierius švarkiuko.
Labas By Zenai, gal labai košės nesugadinsiu...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-05-20 15:33:54
Oi, kokia ironiška lyrika. Net tokia su moralu:) Juokiuosi.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-05-20 10:31:46
geras! :)
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2008-05-20 10:15:38
Vietomis ironiškai , satyron neša, vietomis skaudžiau, vietomis taip pasakėtiškai, daugialypis toks :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-20 09:57:30
žagarvyšnių uogos sunokę
visus tarsi meilė svaigina
ne kožnam ragauti lemta
žagarvyšnių vyno rubiną
...ilgesingai ir elegiškai skamba jaunystės vasarų prisiminimai...ir jau kiekvieną vasarą nokstančios žagarvyšnės primins kas brangu, nesugrąžinama ir amžinai pradingę...išjaustas, šiltas kūrinys...