*****

Aš šaukiu iš Rytų vis žvaigždelę
Virš Gimtinės senos obelies --
O kreidinės uolos jau kelia
Baltą veidą, kurį palytės

Purpurinė kaštonų šviesa --
Man kregždutės sapnai tik vienai
Ir Čiurlionio paklydus Tiesa
Ir Šventieji Mone(t) kalnai,

Kuriuose aš uolas suradau --
Tavyje, savyje... nesvarbu!
Nesijuoki, aukštasis dangau,
Kai žaibų žaizdoje tau kalbu --

Mėlyniausias man Tėviškės linas
Ir banga virš pilies gintarų --
O lietus ties erškėčiu kankinas,
Kad brūzgynų rasas vis geriu,

Kur nuplaukęs dygus gervuogynas,
Dilgėlynai su vėjo krauju,
Kur kraujažolės sniegas toks grynas,
Kad sapnuos negali jau be jų

Perbrist mirusią darganą upę
Ir betoną, ir plieną šalnos --
Purpurine šviesa apsisupę,
Krenta žiedlapiai be paliovos --

Aš šaukiu iš Rytų vis žvaigždelę
Virš Gimtinės senos obelies...