Parduosiu Tau sapną, pora ašarų ir sudžiovintą pienę.
Pirk, Tu taip įpratęs.
Nors tai mano kūnas, imk.
Imk, nes tai mano kūnas.
Neuronų uodegėlės į prisiminimų ritinį susipynusios.
Dvi kojos, liemuo, dvi rankos, galva, Tavo akys.
Koks bevertis tikėjimas, kokia pigi meilė šiandieninėj rinkoj.
Šąlu tarp nupigintų prekių.
Šiandienos dozei pasiskyriau morfiną – naivumą.
Ar žinojai, kad mano naiviai sielai beliko tik nepatyrusio baso idealizmo ginklas?
Ir ką man dabar daryt, jei aš visai nenoriu pasikeisti?
Užsispyrusiai noriu ramiai miegot naktimis:
Nenoriu sapne matyti tų, kuriuos aš
Nuskriaudžiau, pamiršau, ar nuvertinau.
Pasakyk, kuri teisybė teisesnė:
Tikėt žmonėmis ar leist, kad jie manimi tikėtų čiupinėdami dvasią purvinais pirštais.
Suplyšo mano pakuotė nuo rankų godumo.
Sutaršė plaukus, nudraskė blizgučius.
Negraži mano išorė, bet pirk, jei ir ne dėl vidaus,
Tai dėl minus septyniasdešimt penkių procentų.
Šiandien naivių žmogelių išpardavimas.