Kaip man tavęs nemylėti,
Nejausti tavęs, nematyt?
Ir žodžių tavų negirdėti,
Ir tau to paties nesakyt?

Į saulę žiūrėt pro šešėlius?
Apkursti viskam, net ir sau?
Atsukti save tik į vėjus?
Lai čaižo mane?... Lai smarkiau?...

Kad debesys spaustų prie žemės,
Lietus kad drengtų nuogai?
Pamiršti, kaip alpom iš laimės
Ir širdys vartės stogais?

Tušuoti mintis, kurios kėlė
Kūnus, kad sirptų naujai?
Sumindyt jausmus tarsi gėlę,
Kur laistėm aistringai, sūriai?..

Malšinti jau įveiktą kovą,
Sudėti ginklus prieš save?
Stebėti, tekėti kaip liovės
Tas kraujas, kur valdė tave?..

Nesukim to rato prieš ašį,
Nes niekas vis tiek nesupras...
Ir neikim į katorgą patys, -
Jausmų nei užkast, nei atkast...