dūriai

bundančios nakties delčia
        žvilgsnį dursto

      į pumpuro esybę
       tamsa gvelbias

saulės dubeny
mazgoju kojas

verbuoju volungę
raides natom išskleisti

šešėlių rankom
garbanoju tyrus

klausausi skraidančių
orkestrų

keista strėlė
įdūrė lyrai

dar niekas saulėj
nemazgojo kojų
Cieksas Žalbungis

2008-05-10 00:04:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-05-11 21:15:27

Nauja.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-05-11 17:34:29

pasijutau savotiškoje erdvėje. Puikiai spalvini, įtraukiančiai, pajuntamai. Tik tas du kartus "kojų mazgojimas saulės dubeny"- kiek kliuvo. Jautrios, švelnios, nuskaidrintos, tiesiog trapiai švytinčios metaforos. Gražu............ gaivu netgi. Rytas kazkoks. Raiste:))) Na, aš fantazuoju savaip, arba mėgin u perteikti pojūčius, kvapą...... Fainas.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-05-10 23:40:28

dar niekas saulėj
nemazgojo kojų

...labai naujai ...puikūs vaizdiniai...

Vartotojas (-a): gungnir

Sukurta: 2008-05-10 09:45:43

"verbuoju volungę
raides natom išskleisti" va šitas labai gerai skamba, ir viską rišanti pabaiga čia dera

Anonimas

Sukurta: 2008-05-10 07:30:52

Ir ką man be pridurt! ;)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-05-10 07:19:51

Labai gražiai poetiškai ir kartu, atrodo, taip natūraliai perteikiamas įspūdis.

Anonimas

Sukurta: 2008-05-10 01:15:23

patiko vaizdiniai...lyg pasakoj, lyg paveiksle...