Kelionėn

Išbyrėsiu, kaip smiltelė pro pirštus,
Nieks nesulaikys laisvo birimo.
Iškeliausiu pro baltus vartus
Į pasaulį tarsi piligrimė.

Veršiuos tyliai smiltele biria,
Skiltkopiais užpilsiu žemę.
Netrukdys nei jūra, nei giria,
Net audros lašai danguj aptemę.

***

Šimtmečio lietum išplauksiu
Į pasaulio vandenynus.
Vinguriuodama lyg upė,
Skleisiuos po visus žemynus.

Smėlio lietumi nuplaukus,
Širdimi užliesiu Dangų.
Debesų vijokliais leisiuos,
Tapdama šios Žemės langu...
Santaja

2008-05-09 10:22:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ryžtinga_veronika

Sukurta: 2008-05-09 13:07:35

Net man, poezijos nemėgėjai, jis patiko. Riba tarp originalumo ir banalybės. Bet labai maloni riba.

Vartotojas (-a): fantasy

Sukurta: 2008-05-09 12:56:10

man labai patiko, remiuosi tiesiog emocijom, nes taip švelniai, lengvai perskaičiau, pritariu tik gungnir, kad to birimo kiek daugoka, bet visumai įdomiai, kad pavartojot smiltelę kaip simbolį

Vartotojas (-a): gungnir

Sukurta: 2008-05-09 10:32:37

birimo/piligrimė - geras rimas, toks su polėkiu eiliukas, tik labai jau daug čia to birimo

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-05-09 10:31:30

...didelis ir švelnus liūdesys plaukia, tarsi permatomas balto angelo sprarnais nutapytas graudus paveikslas...