Išbyrėsiu, kaip smiltelė pro pirštus,
Nieks nesulaikys laisvo birimo.
Iškeliausiu pro baltus vartus
Į pasaulį tarsi piligrimė.
Veršiuos tyliai smiltele biria,
Skiltkopiais užpilsiu žemę.
Netrukdys nei jūra, nei giria,
Net audros lašai danguj aptemę.
***
Šimtmečio lietum išplauksiu
Į pasaulio vandenynus.
Vinguriuodama lyg upė,
Skleisiuos po visus žemynus.
Smėlio lietumi nuplaukus,
Širdimi užliesiu Dangų.
Debesų vijokliais leisiuos,
Tapdama šios Žemės langu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ryžtinga_veronika
Sukurta: 2008-05-09 13:07:35
Net man, poezijos nemėgėjai, jis patiko. Riba tarp originalumo ir banalybės. Bet labai maloni riba.
Vartotojas (-a): fantasy
Sukurta: 2008-05-09 12:56:10
man labai patiko, remiuosi tiesiog emocijom, nes taip švelniai, lengvai perskaičiau, pritariu tik gungnir, kad to birimo kiek daugoka, bet visumai įdomiai, kad pavartojot smiltelę kaip simbolį
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2008-05-09 10:32:37
birimo/piligrimė - geras rimas, toks su polėkiu eiliukas, tik labai jau daug čia to birimo
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-09 10:31:30
...didelis ir švelnus liūdesys plaukia, tarsi permatomas balto angelo sprarnais nutapytas graudus paveikslas...