tylinti vyšniom obelim užkalbėta
varnėnu atlėkus plasnojus gandru
išgiedota kvapais dienų neregėtų
spalvom išbučiuota skardėjus rytu
pabudus keliauti svajom pasipuošus
žiedą pravirkdžius pumpurų aimana
ankstyvą aušrinę skvernuose išaudus
per žemę kulniuoja mūza basa
naktys alyvom plaukus dabina
skruostai dega kaštonų kerais
strėlės į širdį paukščių giesmyno
kvapo netękę stingsta beržai
pavasaris virpa poezijos šėlsmu
užmigti negali įkvėpus dvasia
meilė kankliuoja vakarui lyrą
mūza rauda neraudota rauda
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-05-11 17:51:54
poetiškai lyriška. Ko gero- toks mūzos šauksmas...
Anonimas
Sukurta: 2008-05-08 12:56:57
dvasia negali užmigti,meilė kankliuoja,mūza rauda... Cieksiuk,tai nuostabu,juk pavasaris (:-*
Anonimas
Sukurta: 2008-05-03 21:59:31
tylinti vyšniom obelim užkalbėta
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-05-03 18:57:46
pavasaris virpa poezijos šėlsmu
užmigti negali įkvėpus dvasia - šios eilutės tarsi ir apibūdina visą eilėraščio dvasią.
Graži, sodriai vaizdi lyrika.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-05-03 17:20:29
Pavasariškai ir lyriškai. Ypač patiko tas obelies užkalbėjimas. Su paskutine eilute dar reikėtų padirbėti, kad eilėraštis neprarastų savo lengvumo.
Anonimas
Sukurta: 2008-05-03 16:42:22
sklandziai ir pavasariskai :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-05-03 09:52:20
ko ji rauda , tokia lyriška, išdabinta...:)