Viskas, ką norėjom pasakyti, čia atrodytų lyg reklama mirčiai.
Ir tegul.
Vis vien jau nė nežinau, ką reikia jausti...
Tik atminty pernykščių balsų šešėliai vėsta,
Tik lieka beprasmis žaidimas audros debesimis.
Tik pilkas bekraštis laikas,
Bet širdis išmuša vidurnaktį.
Dabar gali manyti ką nori,
Bet tai nepakeičia būties.
Nieko.
...Tik amžinas sąstingis, nutrūkę dienovidiniai.
Laikas išėjo be mūsų.