pirmas

naktinuk, pasilik dar
rankas grąžyti ir miegais
susigrąžint. aš
paskambinti mėginau,
tik ertmės smegenyse,
išsivadėjusios, plinta.
tik negalėjau tavo vardo
įvardinti, numerio -
net pin (jan ar jin)
užmiršau.
čia tik rankose
žvelgiantis, neoniškai
šypsantis į mane telefonas –

antras

mylėti iš lėto užminuotais
laukais - dominuojantys genai
miegais it metais.
lyg esu taip, kad tūkstančiais
traukinių man vežtų vaistų –
norimų uždraustų --
laidais ir garsiakalbiais
naktinuk, patylėk, atgulk šalia -
tie pirštai lyg randai per būtį ant veido ---

trečias

skambinti mėginau -
tik rankos – susverdėjau,
pamaniau, kad esu taip, ir kartotis
nėr ko, naktinuk, šalimais krautuvėlė -
nebijok - dokumentai mieste
šitame tiktai sapnas.
o tu juk miegais
miegais miegais
pavirtai – nebeatgulei

---

ir visi „gaps in my mind“
rytėjant ištirpsta.