Antradienis. O gal trečiadienis?..
Bet argi tai svarbu...
Gražiausios mūsų valandos,
Kai mes kartu. Kai mes abu...

Parimus tau virš veido
Žodžius šnabždu tik tau,
Lyg paslaptį didžiausią,
Kad laimingiausia aš, kad jau...

Kad tu – visų mieliausias
Pasauly man žmogus.
Ir svajos man šviesiausios...
Kitų tokių nebus.

Tu glostai mano veidą...
O gal tai aš darau?..
Atodūsių tos gaidos
Pratrūksta vis ilgiau...

Ir laikas vėl sustoja,
Suartindamas mus;
Tos prietemos kartojas
Ir žymi vėl, kaip bus,

Kai pasitiks mus vėlei,
Pridengdamos aistras.
Audras, kurias sukėlėm, -
Per jas takus atrast

Padės. O gal klaidins tik,
Kad karštį keltų vėl...
Savaitės dienos vis tik
Užklostys pamažėl

Kas buvo jau patirta
Ir kas dar būt turės,
Dėl ko vėl kūnai virpa
Ir sielos nežiūrės...