Niekam nepasakok, kaip aš numiriau
šiltą pavasario naktį.
Tik norėjau gulėt obelų sode
galbūt tavo glėby.
Niekam nesakyk, kad aš verkiau,
apsimesk, kad tai - beržų sula.
Tik norėjau prisiglaust, tik
prie tavęs turbūt.
Niekam nesakyk, kad mano akys sustingo.
Kaip nuslydau, neišsilaikiau.
Tik dėl tikėjimo švento
trūkumo pasidaviau aš.
Niekam nepasakok, kaip aš numiriau.
Palaikyk savo glėby,
palaidok obelų sode.
Priglausk ir niekam nepasakok.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-04-29 16:54:23
"Tik dėl tikėjimo švento
trūkumo pasidaviau aš." - ši inversija skamba dirbtinai. Pakartojimai - gerai, bet keisčiau juos, skaitytojui įgrysta.
Anonimas
Sukurta: 2008-04-29 16:49:52
stipriausios eiliuke pirmos šešios eilutės, visa kita susentimentalėja ir sutradiciškėja, reikėtų, manau, to vengti, neblogas ašarų tapatinimas su sula, sėkmės
Anonimas
Sukurta: 2008-04-29 16:37:28
o man užkliuvo beržų sula. užtenka ir obelų sodo, kam dar tų augalėlių svyruonėlių..
Vartotojas (-a): elfooke
Sukurta: 2008-04-29 14:33:35
pavadinimas toks, nes cia nuoroda apie ka. tik siek tiek pakeistas vardas. Del tikejimo svento - nes man truksta tikejimo.
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2008-04-29 12:39:43
O kodėl toks pavadinimas? Ar čia kreipinys? Užkliuvo sakinukas "Tik dėl tikėjimo švento...", toks truputį pritrūkęs išraiškos. Jausmingas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-29 07:32:37
.... dabar prisikelk... savo glėby,
Anonimas
Sukurta: 2008-04-29 00:22:10
perskaiciau ir mastau..
istrigo tik paskutiniojo posmo pirma ir paskutinioji eilutes..
darbe pasigedau subtilumo, kliuva truputeli rimas ir jaumingumas - toks suvaidintas(man taip atrodo)..bet rasymas su perspektyva..