Pavasaris atėjo nelauktai
nors atvirai pasakius
aš slapčia jo laukiau
sušvito saulė nedrąsiai
žibutės žiedas bando lįst į šviesą
išsiritau ir aš į kiemą  pro duris
kad po žiemos pašildyt kaulus
ir momenėlį saulė kad apšviestų...

... apsidairau aplink ir pašiurpstu
galvoju kokia optinės apgaulė
kieme vien šiukšlės net baisu
nu čia tikriausiai tie kaimynai kiaulės
apdirbo mano kiemą ar gražu...

... viduj aš visas sudrebėjau
einu jų langus šluotkočiu daužyti
bet ačiū Dievui kad atsitokėjau
tą kančią savyje aš prakentėjau
po to ramia akim geriau įsižiūrėjau
ir iš netikėtumo apakau
toj vietoj kurioje stovėjau
ir keršto planai buvo rengiami
senieji triusikai mani gulėjo
nešvarūs ir dar varnų apteršti...

... tada mintis basliu per galvą trenkė
net sąmonė trumpam aptemo
čia šiukšlės mūs pačių brolyti
nes mėtės triusikai čia mano
kur žiemą išmetė  žmona Stasytė...

... tada aš sugrįžau vidun
ir tik kai aistros galvoje nurimo
pasikviečiau aš Stasę ir kartu
programinį mes priėmėme nutarimą:

Pradėsime šį kartą nuo savęs
po to kai savame kieme susitvarkysim
padėsim ir kaimynams už tvoros
patarimu ir jų ramiai pasiklausysim
kai susitarsim tu ir aš na žodžiu su Stase mes
tada ir su kaimynais rasim bendrą kalbą
ir tik šnekėdami su jais gražiai
suprasim apie ką kiekvienas kalba.

... po nutarimo priėmimo  šeimoje
slapčia mintis dar blaškės galvoje:

Apsivalysiu savo sielą na ir kūno viršų
linksmesnės taps ir mano dienos
ir nereikės verkšlent ir ant kaimynų niršti
PRADĖSIU NUO SAVĘS ŠIANDIENĄ!