lietus ateis...

Santrauka:
lietus ateis, ateis ir spartins praeivių...
...lietus ateis
ateis ir spartins
praeivių
veik visų žingsnius
lėtus –
ne mano

laukiau –
neskubėsiu – ne - - -
į niekur

ir žydėjimo šauklys
lietus - - -

pasikartojančiai
pasikalbėsime –
kaip reikia
šio paprastumo
krintančio lašais
kaip  žodžių
iš maldos
nedaloma
kur gimsta –

tos  visumos
kuria viltin
/p/rašais...

st_a_s

2005-11-02 15:11:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2005-11-03 17:48:18

laša.
net girdi žmogus. ir tarp /savų/ , rodos, brūkšnių nepasiklysti.

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2005-11-02 19:33:10

Stasiuk, ir tu čia ;-) Savu stiliumi dirbi

:

Sukurta: 2005-11-02 19:00:31

Pirmas posmas gan patrauklus :)

:

Sukurta: 2005-11-02 18:38:21

Tipena lietus reprizomis, į popierėlius nesuvystytomis metaforomis, buities nučiupinėtais pianino klavišais. Sruvena tarp jų tarpų, bet visumos neišplauna, nes šalia poeto budi žydėjimo šauklys. Ir gale pasirašo drėgna viltim. Drėgmė - gyvybės sąlyga. Gyvybės malda triumfuoja.

Vartotojas (-a): Apytiksliai

Sukurta: 2005-11-02 15:58:13

paprastumas ne visada gelbsti.
visai nieko.
pabarstyk dar emocijų.
įvaizdžiai visai geri.
neskubėk ;)