.      Tikroji svajonė – įsčiose laiko.
          Jos gyvybę viltis palaiko.
   O svajos, neskaičiuotos ant pirštų,
neišnešiotos gimsta, neskaudžiai miršta...
      Tik nematoma, ranka trečioji,
                    vis tą pačią
            (neišsipildžiusią vis dar)
                       sūpuoja.
    Jos kumšty – švelniausias vėjas
         kadais žiedais orchidėjų,
                       uosle,
                     lytėjimu,
                   skoniu lūpų
                   prisiglaudęs
            ir tik tiek teužtrukęs,
kol akimirka toji į svajonę pavirto
trečiosios rankos gniaužtuose pirštų...