. Nedrąsus pavasarinis ėjimas:
iš belapės beržo šakelės,
kur noksta pumpuro gimimas,
išdžiaustytais toliuos takeliais.
Jie –
it senos drobulės lino:
pakraščiuos –
takas glamžytas, gelsvas,
o po kojom –
gyvenimui kyla.
Gal dangus žydrai ėmė melstis,
nes malda į žibuokles subyra?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-04-23 10:37:55
dangaus subyrėjimas į žibuokles,
akių veidrodžiai...
patiko.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-04-23 09:07:32
gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2008-04-23 00:31:16
Patiko man šis eilėraštis - prasmingas, vaizdingas ir giliaprasmis.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-04-22 22:00:12
Gražus ir mielai angeliškas pavasarinis ėjimas eilėmis... :)