Užvalgau stebuklingų grybų (magic mushrooms) ir susikrovus lagaminą keliauju į Barseloną. Lėktuve su manimi sveikinasi antarktidos pingvinai ir siūlo išgerti škotiško viskio. Traukiu iš kišenės žalią mallboro ir atsisakau. Pro atvirą langelį stebiu debesis ir smilkstančius dūmus. Langai atviri visur. Skersvėjis perpūs man plaučius. Niekas nesegi saugos diržų, ir oro duobės pilsto gėrimus ant parketo.  Mano kelionės draugas – jamaikietis, o aerouoste mane pasitinka kubietis. Kalba jis tik gestais ir hieroglifais. Šypsosi savo tuščia burna ir kiškio lūpa. Rodo savo auksinį žiedą ir tokį pat paduoda man, net nekluptelėdamas ant kelio. Mano ranką jis ko gero palaikė cepelinu ir grūda sau į burną. Netariu nė žodžio, tik stebiu jo išsipūtusias kišenes ir grandines ant kaklo. Va. Va ten jau moja mano būsimos giminės.
O savų niekada ir neturėjau.