Turėjau kaimynę...
Negyvenam dabar atskirai:
Kadaise sienas, skiriančias ištrynėm,
Suėjome draugėn.
Atrodo sutariam. Išvien
Dėliojam darbus
Ir skaitom spaudą,
Net per tą patį petį spjaudom.
Nedaug: tik kokius tris kartus –
Kad tai kas buvo, yra, bus
Mažytėm negandom pro šalį išsibarstė...
Kaimynei tenka kartais užsimerkti,
Bet stačia galva neneria į krūmus
Ir ne iš balos toks josios gerumas...
Bėda tiktai tame, kad ji – bekūnė,
Tačiau vidinį balsą stiprų turi:
Kai jos niekas negirdi,
Rašo laiškus į širdį.
Jai nieko nereikia. (O gal prašyti nepratus?)
Kartais naktį nubundam – einam gerti arbatos.
Štai tuomet priekaištavimus paprasčiausia ištylim...
Na o šiaip: viena kitą mes labai mylim.
P.s. O teko lankyt kaimynysčių tokių,
kur tik vieni barniai su savim pačiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-04-21 12:02:23
bėda tiktai tame=bėda tiktai ta
.........................
žaismingai pakalbėjai,netgi su saviironija.
:)
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2008-04-21 00:04:12
...Tikriausiai ir ten angelas, todėl ir sutinkat...Gražu... Man ne visada pavyksta su tuo kaimynu vienu keliu traukti...Pasitaiko... komfliktuojame, kai kada... Patiko...
Vartotojas (-a): konce
Sukurta: 2008-04-20 21:43:13
Puikiai parašei. Linkejimai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-04-20 15:06:52
nesibart su savo nemirtinga siela.... svarbiau nieko nėra :) gerai čia
Vartotojas (-a): Sairusas
Sukurta: 2008-04-20 14:20:29
Graži dualizmo išraiška, kurios aš nesuprantu, jei aš sau buvau kaimynas, tada kur aš buvau? :)