Turiu žydrą svajonę
Nuskrieti iki saulės,
Bet neturiu Ikaro sparnų.
Todėl svajonei lemta
Likti svajone.
Tarytum Miunhauzenas,
Iššautas iš patrankos
Aš lėksiu
Viršum miškų ir ežerų.
O baigęs skrydį
Nukrisiu pelkėje,
Kur undinės apsiaus
Mane savo kerais
Ir plūdėsiu kemsyne
Lyg džiūvėsis seno ajero.
Bet neliūdėsiu –
Aš skridau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-04-17 07:12:56
Romantiškas skrydis. Jeigu dar pelkėje būtų undinų ir aš paskraidyčiau kartu... :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-04-16 20:21:15
kažkaip priminė vaikiškus rusiškus multikus, pasakas .... žydras svajones... skraidančią varlę ir net nepastatytą komunizmą su dėde Stiopa-šviesoforu... :-)
Anonimas
Sukurta: 2008-04-16 18:43:25
Braukčiau įvardžius "aš" - ir be jų aišku. :) Puikiai sustabdytas momentas, atskleista idėja.
Vartotojas (-a): Aistruolė
Sukurta: 2008-04-16 17:37:53
Būtent - aš skridau. O tai jau ypatinga. Patiko 'Tarytum Miunhauzenas,
Iššautas iš patrankos' Ir 'plūdėsiu kemsyne
Lyg džiūvėsis seno ajero'
grazu... :)
Tarytum Miunhauzenas,
Iššautas iš patrankos
plūdėsiu kemsyne
Lyg seno ajero džiūvėsis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-04-16 16:56:23
Ir "plūdėsiu"...Gal "plūdinėsiu"? "Kur undinės... Gal geriau laumės? Tačiau tai autoriaus svajonė, todėl jis gali pelkėje "apgyvendinti" ir undines... Neįgyvendinama, bet įdomi svajonė.
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2008-04-16 15:41:08
plūdėsiu
:)
Anonimas
Sukurta: 2008-04-16 13:09:39
Undinės pelkėse negyvena paprastai:) Nebent taip autorius norėjo.
Skristi gera, taip.