Kai lijo lietus,
Apsiniaukęs dangus.
Ošė medžiai užgoždami žodžius.
Ar jie prasmingi?
Nežinau.
Atsako į juos dar negavau.
Į plūstančias ašaras sūrias,
Į draskomą skausmo širdies.
Ašarą brauki,
Neverkti prašai.
Ką atsakyt tau galiu?
Pakūkčiot virpančiu balsu...