Kartais ryte
Užuodžiu akių tušo kvapą
Ir kvepalų giesmę
Prisijaukinus
Slepiu užanty.
Žvelgdama į Mieliausią
Lyg pamotė,
Stebiu jo vyzdžiuos
Stiklinės merginos judesius,
Kaip ji rąžydamasi
Iš medinės burnos
Traukia kairįjį batą.
O kartais toj
Deimantinėj aky
Matau savo motiną arba seserį.
Ant lūpų sirpina trešnių apvalumą.
Galvoju:
Kodėl fronte taip maža moterų?
Nors šaudo netaikliai, bet nuo vaikystės
Maskuojasi.