1 DALIS. 7 pav. 
Tik kitokia meilė

Suskambo žadintuvas. Reinė prasimerkė. Gulėjo lovoje viena. Ranka palietus tuščią Marko vietą – persmelkė negeras jausmas, išgąstis nudūrė širdį. Bet greitai ji nurimo. Už sienos tyliai šnypštė dušas... Markas stovėjo po bėgančio vandens čiurkšle ir prausėsi. Stipri vandens srovė tekėjo raumeningu kūnu, krito į šalis, šliaužė sienų juodomis plytelėmis, taškėsi į stiklo pertvarą. Kvepiantys minkšti purslai riedėjo per slidžią ir muiluotą odą.

Ji tyliai pasibeldė į duris. Tada, užėjusi į vidų, nusimetė kelnaites ir su plonais naktiniais marškiniais įlipusi prisiglaudė šalia ir apkabino. Šiltas tekantis apipurškė jos veidą,  ji rankom gaudė jo lašus; byrėjo marškiniais žemyn, kurie sugėrė lietų – sulijo liekną taliją, per glotnias jos kojas ritosi baltos vonios dugnu. Šlapios sruogos vijos linkui Marko kaklą, lipo prie stangrios krūtinės. Varvančiais naktiniais ji mylėjo kūnu: jautė, koks bejėgis šis lietus, koks šiltas kaip ir jos jausmai. Vyro tvirtos rankos ją nuglostė ir paskandino dušo krioklyje... po balkšvo rūko sankaupos migla.

Grojo radijas. Spragtelėjęs arbatinukas užkunkuliavo ir nutilo. Reinė pasirodė pasiruošus darbui, dalykiniu kostiumėliu, viršugalvyje sukeltais plaukais ir kvepianti citrinom. Markas valgė.
- Kaip išmiegojai? – užuodęs įsmeigė akis. – Labai neramiai miegojai, blaškeisi ir krūpčiojai.
- Tikrai? Nieko neatsimenu.  
Reinė laikė laiškus – rytinį paštą, surinkusi ties lauko durimis.
- Šiam vakarui, – parodė į geltoną voką. Ištraukė ir pametė ant stalo.
- Kas čia?
- Bilietai.
- Kokie bilietai, kam?
- Bilietai baletui.
-  ...?
- Juk pameni, apie tai kalbėjome, sakiau tau, kad norėsiu eiti.
- Ne. Nepamenu, – pajuto citriną burnoje.
- Na, nesvarbu – anokia čia kliūtis. Šį vakarą esi juk laisvas...
- Neisiu, – nukirto Markas. Ne piktai.
- Kodėl..? – nuliūdo Reinė.
- Galėjai atsiklausti prieš pirkdama... Manęs laukia sunki diena, vesiu penkias valandines treniruotes, būsiu labai pavargęs. O rytoj pavaduosiu Danį – ir vėl dvigubas krūvis. Atleisk, kad taip gaunasi. Gal bilietus galėtum pakeisti, pavyzdžiui, kitam savaitgaliui į kitą pasirodymą?
- Nemanau. Šis balietas – tik šiandienai. Gal dar ir rytoj... – prisėdo šalimais.
- O būtent šį tu nori pamatyti?
- Žinoma, juk šoka Rusijos baleto žvaigždės – ar gali būti kas geriau?
- Na...
- Tada eisiu viena, – nusprendė, – apsieisiu ir be tavęs, – gudriai atsiklausė.
- Žinoma, jei nori...  – pritarė Markas. – Ir būk gera, kitą kartą perspėk, nedaryk siurprizų. Pažadu, kad eisime kartu. Tik ne šiandieną.
- Tikiuosi...  – nusišypsojo lūpų kampučiu.
Jie žvelgė priešais vienas kitą, bet ne į akis. Jis ramiai ir tiesiai, ji – taikiai ir liūdnai. Ar suprato, ką mato aklinoj tamsoj, už tų akių... iš kur žinoti? Šaknimis įaugusi aistra, dar nesenai juos siejanti vienybė staiga iširo gabalais citrinų, ir šią akimirką jie negalėjo išsiduoti: tik ne tai!
- Žinai, aš pavargau... – nenoriai ištarė pamiršus. – O tu..? – ji pažvelgė jam tiesiai į akis.
Markas kramtė džiovintus riešutus ir, pakėlęs galvą, gana ilgokai... tiesiog jais skanavosi  – štai ir viskas.
Jis nebegali būti vienas?.. Visai be jos?..
Gali!..
- Reine, važiuok į Malagą – pailsėsi, atsigausi... – sausai pasakė. – Pasiprašyk atostogų ir lėk. Aš tavęs nelaikau. Aš irgi pavargau... – įsimetė lazdyno riešutą.
Jos veidas ištįso, rankos nusviro nuo stalo.
- Tu gal juokauji..?
- Visai rimtai, – nusišypsojo sukaustytu žandikauliu. Valgė.
- Gerai tada, – užsikėlė koją ant kojos, – rasiu bilietus ir važiuosiu į Ispaniją kitą savaitę. – Ėmė žaisti pėdos pirštais. – Tu – tikras draugas. Visai manęs nevaržai. Visos draugės man pavydi. Senai tai žinojau. Tau juk tas pats...

Markas sukosėjo: baisu, bet nieko nejautė. Nei suirzusiai Reinei, nei jos linguojančiai stirnos grakšumo kojai. Sustingusi akimirka kvepėjo arbata, rodės, kad aistra tapo iškamša negyvo daikto – lyg tuščio ant stalo pamesto maišelio. Išbėgusio. Susprogusio. Kaip eksponato... tik tiek ir ne daugiau. Ir jokio pykčio ar aistros jame. Bet taip nebuvo! Jis puikiai suprato, apie ką ji kalba. Jis mylėjo. Viduje, giliausiame kampelyje. Kaip jai tai paaiškinti..? Jo meilė kitokia... Gal citrininė. Gal riešutinė... Bet ji yra. Markas tai tikrai žinojo.