Gimtadienio nostalgija
Važiuoja stogas,
Žemė iš po kojų
Slysta.
Štai vienas lašas,
Du lašai
Pražysta.
Ant skruostų,
Virsdami lietum.
Mintis nuo stalo
Nužeriu širdies
Dejonėm.
Lietus pabalo
Nuo veidų raudonio.
Ir vėl mąstau:
Gimiau žmogum.
Skausmingas džiaugsmas
Vėl krūtinėj plėšos.
Ir sielos šauksmas
Nebylus
Lyg prašo:
Pakelk akis.
Pasigėrėk Dangum.
Žiūriu aklai,
Plačiai akis atvėrus.
Dangaus vaikai...
Gražu.
Mintis, miegot nuėjus,
Surinksiu ir užklosiu
Greit.
Žvaigždžių lietum...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-04-11 18:26:18
Šie oksimoronai, manau, jau "sudėvėti" (Žiūriu aklai, Plačiai akis atvėrus; Skausmingas džiaugsmas). Perkeliu į jausmus.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-04-11 10:22:37
atsiprašau, turėtų būti didžioji...:)