Lietus – beglobis šuo vis kiauksi apie kojas,
Jau tūkstančius dienų nėra tavęs,
Ir mano mažą žemiškajį rojų
Dar vienas tvanas parugėm nuneš.

Iš ryto drėgna, šlampa mano paltai,
Antra savaitė – verksmas atšiaurus,
Jau tūkstantis lašų kakton įkalta,
Nelyg vinių užu vargus visus.

Ir jau žinau, nubusiu kitą rytą,
Lietaus ranka kaulėta miestą gręš,
Kad jį kur velnias, mūs balandį šitą!
Jau tūkstantis viena diena nėra tavęs.