visos mūsų namo sienos
buvo nukabinėtos
šventųjų paveikslais
jie žiūrėdavo į mus
kai mes valgydavome
miegodavome
ir mylėdavomės
mus nuolat persekiojo
alkani jų žvilgsniai
ir vieną dieną aš
atidariau narvelio duris
pakilo didelis šventųjų spiečius
ir jie džiugiai dūgzdami
išskrido į pievas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-04-09 16:51:43
Patiko darbas:)
Tik pradžioj pagalvojau, kad tie paveikslai ant lauko sienos kabo:)