Kai praėjo vakar vakare karas,
Aš parašiau tau laišką.
Kad negrįšiu turbūt į šitą košmarą,
Kurį kadais vadinome pasaka.

Kai pralijo liūtys kasmetės rudenį,
Aš atnešiau tau vandens lašą.
Tu jį palietei ir išgėrei lūpomis
Tartum įspaudą plieno pasagos.

Čir vir vir suvirvėjo vieversys
Vir vir vir tartum tavo širdis.
Aš ieškosiu bedalių lyg nebūties,
Tu skardėsi lašais į lietvamzdį.

O po to, kai naujas karas suras mane
Ir aš įveiksiu jį žuvęs jame,
Tu išdžiūsi sausra dykumoje,
Ir mes vėl virvėsim drauge.