... vienatvė šąla kišenėje
pabalę pirštai žiežirbas glosto
medžių viršūnėmis
leidžias
atogrąža
sustabarėjusios mintys
debesimis lyja
tylėjimu kalba laikas
---
šešėliu ateik
noriu pajusti tavo kvėpavimą
miglos skraiste apgaubk
pasibelsk
vėjo
lytėjimu
radaa
2008-04-08 00:02:22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žlėja
Sukurta: 2008-05-21 00:35:48
Su žiežirbom atsargumo. Nudegti galima.
Daug labai visko čia sudėta, minimaliai raidžių parašius.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-05-10 20:33:38
daug sakantis - taip, tylėjimu kalba laikas, ypač kai beldžias vėjo lytėjimu...
Anonimas
Sukurta: 2008-05-01 22:52:13
subtylus, patrauklus ir paslaptingas... patiko israiska gamtos pagalba - skatina isijausti i zodzius
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-04-13 12:18:39
toks...vos girdimas:
lyg vėjas belstųsi...
Anonimas
Sukurta: 2008-04-12 22:42:41
labai gražiai viskas pasakyt... '' tylėjimu kalba laikas''...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-04-11 10:01:57
patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2008-04-08 11:41:06
Lyriškai ir ilgesingai:)
Anonimas
Sukurta: 2008-04-08 11:10:20
Ir man labai lyriškas savo lytėjimu.
.....gražu :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-04-08 10:08:39
Tikrų tikriausia lyrika. Ir kalbantis laikas čia dera tikrai.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-04-08 09:05:17
Pirmas stulpelis išskirtinis savitai išreikštais vaizdiniais.
Bet ir visas kūrinys žavus labai gražiu, jausmingu, įtikinančiu kalbėjimu, perteikiant vidinę dramą... laukimą.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-04-08 00:04:06
kažin ar galėčiau taip pasibelst?..