Man liūdna be tavęs.
Man sopa.
Neatrenku – ar kūnas,
Ar širdis labiau.
Pavergti juos abu –
Tik tu taip moki,
Su kiekviena diena
Stipriau, svaigiau.
Kiekvienas oro gūsis
Tavim man kvepia,
Tylos akimirkom
Girdžiu tave, kalbuosi su tavim.
Abu nežinome, kokias mintis
Dar mūsų sielos slepia,
Tesuvokiam, kad jas įprasminsim
Savąja žmogiškąja prigimtim.
Mylėsim vienas kitą
Ir mylėsimės,
Ir juoksimės, ir verksime,
Tikėsim ateitim,
Žinodami, kad vienas mes be kito
Negyvensime, -
Juk nebenorime sugrįžti
Praeitin...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-04-08 10:06:40
Nebežinau ar gausi tu
atsakymą,
Į savo posmus jūjų
vertą ...
Todėl ir skatinu rašyt
prašymą ...
kad jį išgirtų siela -
artima...
Anonimas
Sukurta: 2008-04-07 22:49:09
lengvas, pūkiškas ;}, skriejantis. Išties labai žavus lengvumas.