Rytas kviečia išgerti rasos,
bet mineralinio aš nemėgstu,
gerti tenoriu tave iš lėto,
pora gurkšnių ir mane jau mėto
kaip vaiką, paklydusį rugiuose,
taip meilės supainiotą širdyje.

Čia komunizmas,
čia Europos sąjunga,
dezinformacija,
netikros paliaubos,
visi girti,
gyvenime, kur mane neši?

Bet reformacijos naudos neduoda,
jei moki, pasiimki pats,
gyvenimas –
upelis baltas arba suodinas,
priklausomai tik kaip plauki.

Matai, ne mokyti čia laikas,
ir mokytis gal per vėlu,
nes kai visus užvaldo saikas,
gyventi noriu taip, kaip nori tu.

O metai ima ir parodo,
lemtis, likimas ar dar kas,
nė vienas visko neišmoko
ir ar vargu išmoks jis dar.