šioks toks miunhauzenas

tai va:
gyvenu, atrodo,
skųstis nėra kuo,
naktimis miegu

tik rytais
niekaip
negaliu
nubusti
ištrūkti
iš goslaus
sapno gniaužtų

ten, buvo gražu
ten, gyvenau gerai
ten, mane glostė
ten, mane mylėjo

pabudusi Žemėje
patiriu liūdesį
danguj - debesys
tuoj lis

snapeliu kaukšt
sau per galvą
borušė

2008-04-06 19:55:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-04-06 20:58:49

na jei taip... vis tiek įdomiai čia taip : )

Vartotojas (-a): borušė

Sukurta: 2008-04-06 20:44:00

o kam? priežastingumas eilėrašty tikrai nieko nepakeistų... kiekvienas tegu parašo savo istoriją tame paliktame tarpely.

Anonimas

Sukurta: 2008-04-06 20:42:37

kažko trūksta. ne meniškumo, o kažkokios sąsajos, kažko, kas pasakytų, kas nutiko, kad skrist nebegali...