Balsas Tavo atidunda iš toli
kaip žaibai, kaip griausmas,
kaip lietus
trokštančiu pavasario mišku.
Tylėk verčiau!
Aš sutinku
klausytis nebylios Tavo vienatvės,
per žingsnį ar per gatvę,
per šviesmetį nutolusio.
Kalbėk! Prašau!
Nes negaliu
be žaibo, be griausmų,
Nes aš mišku tuo skrieju
išsi'lgusi pavasario liūčių.