Kai dienos susimaišo su sapnais,
Kai šypsnys lyg baikštus drugys
Ant veido nusileidžia,
Kai šilumą jauti širdim – ne vien delnais
Ir nebžinai, ar Dievas, ar šėtonas
Jausmais tavaisiais žaidžia,
Kai prieblandoj paklysti
Lyg skurdus nakties karys,
Kai prigeri rasoj
Ar saulės spinduly ištirpsti
Lyg pasakoj, kadais vaikystėje
Sektoj ir pamirštoj,
Bandai išsaugot ar paslėpti
Patyrimų nišą,
Kai nėr vilties,
Nėr tikslo,
Kelio švyturių,
Kai jėgos baigiasi
Ir jau nebegali pakilti,
Aš tau savy
Mažytį trupinį vilties nešu
Ir už švelnumą dovanotą
Atiduodu meilę visą.