Mes laukiame gyvenimo saulės,
Žiūrėdami į miglotą rytojų.
Mes viliamės vėl gyventi,
Surasti vartus į Rojų.

Mūs ašaros rieda be saiko
Į bedugnį nevilties aruodą,
Mūs kojos žengia laiptais,
O jie vietoje stovi.

Mes matome bandantį kilti
Ir traukiame jį prie savęs,
Vieni nevilty prapulti nenorim,
Todėl ir siekiam tavęs.

Laimingą gyvenimo sekundę
Priversim tave atgailaut,
Kad šypsena savo parodei,
Bandydamas kitą užgaut.

Mes misim tavo kančiom,
Vaitojimu į tylą
Ir glausim kuo arčiau,
Tegu tava širdis nutyla.

Mes tavo kiekvieną akimirką mielą
Siurbsim ir versim užmiršti,
Kiekvieną žodį, atsidusimą,
Mes pasiruošę iš tavęs atimti.

Ir jeigu tu puolei, nusidėjęs
Gyvenimo dėsniams seniesiams,
Ateiki pas mus, mano mielas,
Ir atsiduok nelabiesiems.